pamokų tipologija

pamokų tipologija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Didaktikos teorija apie pamokų paskirtį, jų skirstymą ir struktūrą. Jau J. A. Komenskis XVII a. pastebėjo, kad esama skirtingų pamokų: naujos medžiagos perteikimo, kartojimo, pratybų. XIX a. J. F. Herbarto pasekėjai manė, kad mokymo procesas per visas pamokas turi vykti vienodai, nes mąstymo procesas yra vienas, susidedantis iš kelių pakopų („laipsnių“): aiškumo (vaizdumo), apercepcijos (ryšio su patirtimi), sistemos (apibendrinimo) ir metodo (praktinio pritaikymo). Vėliau didaktai kritikavo standartinę pamoką, nes mokytojo darbas – tai kūrybinis procesas, kuriam įgyvendinti reikia įvairių pamokų. Jie ėmė ieškoti loginio tokių pamokų skirstymo pagrindo. Pvz., kai kurie didaktai mano, jog tas pagrindas esąs mokymo turinys ir vyraujantis mokymo metodas, todėl skiriamos ekskursijų pamokos, savarankiško darbo, laboratorinių darbų pamokos ir t. t. Pamokų tipologijos pagrindu taip pat laikomas pagrindinis didaktinis tikslas. Jeigu tikslas – perteikti naują medžiagą, tai yra naujos medžiagos perteikimo pamoka; jei reikia kartoti išeitą dalyką, – kartojimo pamoka; jei būtina taisyti rašto darbų klaidas, – tai klaidų taisymo pamoka ir t. t. Skirstant pamokas pagal mokymo proceso sudedamąsias dalis, skiriami tokie pamokų tipai: įvadinės, pirminio susipažinimo su medžiaga, naujų žinių įsisavinimo, pritaikymo, įgūdžių formavimo, įtvirtinimo ir apibendrinimo, kontrolinės, mišrios. Yra ir kitokių pamokos tipologijų. atitikmenys: angl. lessons typology vok. Typologie der Unterrichtsstunden rus. типология уроков